MARIJAMPOLĖS MOTERS VEIKLOS CENTRAS

WOMEN’S  ACTIVITY  CENTER OF MARIJAMPOLĖ

Click here to edit subtitle

Naujienos:

Nijolės istorija 


Moterų, patyrusių psichologinį, fizininį, ekonominį smurtą artimoje aplinkoje nemažėja, bet džiugu, kad vis daugiau moterų pradeda apie tai kalbėti garsiai.

"Į Marijampolės specializuotą pagalbos centrą (MSPC) atėjo moteris, kurią pas mus nukreipė policija. Ji nenorėjo viešumo, nes bijojo žiauraus, greitai įsižeidžiančio ir nemokančio atleisti sutuoktinio.


Pora santuokoje pragyveno 10 metų. Abiem tai antroji santuoka. Kol anyta buvo gyva, užtarė marčią, gailėjosi jos ir net sakydavo: „Kai numirsiu, tau bus sunku, nes ne koks mano sūnus“. Pirmoji žmona paliko jį, neištvėrusi patyčių ir apgavysčių. Bet vyriškis mokėjo gražiai pašnekėti. Tad antroji, jau spėjusi patirti nuolat girtavusio pirmojo vyro smurtą ir abejingumą, norėjo tikėti, kad jai dar gali pasisekti gyvenime.


Moteris antrojo vyro tėviškėje kūrė naują buitį, tvarkė aplinką, slaugė ir karšino anytą, pataikavo vyrui, iš kailio nėrėsi, kad tik gyvenimas būtų kitoks, nei buvo. Tačiau praėjus kuriam laikui pajuto, kad vyras galbūt jai neištikimas. Nuojauta pasitvirtino. Netrukus sužinojo, kad kitame mieste moteris pagimdė jam kūdikį, o po kurio laiko su ja susisiekė dar viena moteris, kuri prisipažino susitikinėjanti su jos vyru. Vyras tapo aršus, gėrė, smurtavo. Vieną žiemos vakarą išstūmė ją į balkoną, kitą kartą grasino medžiokliniu šautuvu... Visa tai ji slėpė nuo vaikų, artimųjų, nes jai buvo gėda.


Kantrybė trūko, kai vyras sugalvojo jos atsikratyti. Įrengė 220 voltų įtampos laidus aplink nuosavą tvenkinį, išvyko iš namų ir paskambinęs paprašė žmonos, kad sugrįžusi po darbo nueitų prie eketės ir surinktų iššokusias žuvis. Visa laimė, kad ją į namus po darbo pavežė brolis. Juodu iškvietė policiją. Po šio įvykio vyras terorizavo žmoną keletą dienų, o vieną vakarą būdamas neblaivus vėl pradėjo priekabiauti, įtartinai elgtis. Tad ji iškvietė policiją.


Pareigūnus (savo buvusius bendradarbius) vyras sutiko lauke ir pripasakojo jiems, kad moteris neblaivi, kenčia nuo depresijos ir pan. Policijos pareigūnai juo patikėjo, reikalavo, kad moteris pūstų į alkotesterį, liepė jai išeiti iš namų ir nepykdyti vyro. Moteris negalėjo tuo patikėti. Kitą dieną nuvykusi į policiją parašė pareiškimą dėl smurto. Prasidėjo teismo procesas, kuris trūko beveik dvejus metus. Net keista, kaip subtiliai galima viską pasukti norima linkme. Nors apie smurtą prieš moterį liudijo kaimynai, vaikai, bendradarbiai ir giminės, smurtautojas liko nenubaustas. Teismai neįžvelgė jo elgesyje smurto požymių. O vyras bylos nagrinėjimo metu skundė žmoną darbdaviui, samdė įvairius tikrintojus, šmeižė, persekiojo, grasino. Nors kaltinimai nepasitvirtindavo, moteris jautėsi vis prasčiau. Dabar ji nebepasitiki teisėsauga.


Visą šį laikotarpį MSPC darbuotojai teikė jai pagalbą: padėdavo rašyti reikiamus dokumentus, aiškindavo gautų dokumentų ir teismų sprendimų turinį, lydėdavo į teismus, palaikydavo psichologiškai. Nors moteris nesulaukė teisingumo, tačiau lig šiol užeina į MSPC, su dėkingumu kalba apie pagalbos svarbą ir mūsų darbuotojų atsidavimą darbui."


Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą. 


Smurtas šeimoje – ne privatus reikalas

        Gabija Karlonaitė

Beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai – 62 milijonai moterų. 67 % apklaustų moterų apie smurtavimo atvejus nepranešė policijai ar kitai organizacijai. Šokiruojančią statistiką skelbia „Smurto prieš moteris šeimoje analizė ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimas”, „Smurtas prieš moteris” tyrimų rezultatai.

Canstockphoto nuotr.


Europos Sąjungai smurtas prieš moteris kainuoja 106 milijonų eurų kiekvienais metais, pabrėžta kovo 5 dieną Europos Parlamente vykusioje konferencijoje „Smurto prieš moteris prevencija – iššūkis visiems”. Atsižvelgiant į problemos mastą galima teigti, kad nuo smurto prieš moteris kenčia ne menka grupelė moterų – tai kasdienė visos visuomenės problema. Todėl politikos kūrėjai, pilietinė visuomenė ir šios srities specialistai turi įvertinti priemones, kurios padėtų kovoti su bet kokiu smurtu prieš moteris, kad ir kur tai vyktų. Kovos su smurtu prieš moteris priemones būtina nedelsiant patobulinti iš esmės.”, – pristatydamas tyrimo „Smurtas prieš moteris” rezultatus teigė ES Pagrindinių teisių agentūros direktorius Mortenas Kjaerumas (Morten Kjaerum).

Kovai su smurtu Lietuvoje prieš kelerius metus priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio tikslas – įtvirtinti, smurtą patyrusio asmens apsaugą, siekti, kad būtų kuo greičiau įvertinta smurtautojo padaryta veika. Remdamiesi šiuo įstatymu pareigūnai nereikalaudami nukentėjusiojo skundo privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak įstatymo iniciatorės, parlamentarės, Dalios Kuodytės, įstatymas dar jaunas, jame daug spragų. Nepakankamai užtikrinama aukos apsauga, todėl įstatymas tobulinamas. Lietuvoje pastaraisiais metais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių.

Seksualinis smurtas – nepatogi tema

Seksualinis smurtas Lietuvoje, kaip nusiklastama veika artimoje aplinkoje, nėra klasifikuojamas atskirai. Policijos departamento ataskaitoje seksualinio prievartavimo atvejai prisikiriami prie kitų nusikaltimų, kurie sudaro 1,4% visų nusikalstamų smurtinių veiklų artimoje aplinkoje. Nesant šių nusikaltimo statistikos, sudėtinga analizuoti problemą, konferencijoje „Mūsų balsai pažangai” teigė Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro atstovė. Pasak jos, 80% procentų moterų nemato skirtumo tarp seksualinio santykiavimo ir partnerio išprievartavimo. „Ši tema yra tabu mūsų visuomenėje, moterys nėra linkusios apie tai kalbėti”, – teigė R. Butkevičiūtė.

 

Tarptautinė sutartis

Konferencijoje „Mūsų balsai pažangai” užsimintas Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo įgyvendinimo būtinumas. „Ratifikavus sutartį, būtų atkreiptas dėmesys į neadekvatų seksualinį santykiavimą.”, – teigė R. Butkevičiūtė. Kovencijoje iš valstybių reikalaujama ypatingos aukos apsaugos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, didinti informuotumą apie įvairias smurto formas bei jų traumuojamą poveikį ir kitų teisinių, apsaugos ir prevencinių įsipareigojimų. Konvencija siunčia žinią, kad smurtas prieš moteris bei smurtas šeimoje nėra privatus reikalas.

Moters dienos proga - pagerbtos Sūduvos moterys:

Kovo 7 dieną, Viešbutyje Hotel Royal, pirmą kartą vykusiame renginyje „Moters galia" skambėjo septynių Suvalkijos bendruomenės moterų, radusių stiprybės įveikti gyvenimiškus sunkumus, sėkmės istorijos. Renginio organizatorės – Marijampolės apskrities moters veiklos centras, globėja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė įteikdama padėkas (nuostabius stiklo angelus ir padėkos raštus) už gyvenimo pasiekimus ji pažymėjo, kad kiekviena išgirsta istorija yra skaudi, tačiau su laiminga pabaiga.


Septyni apdovanojimai išdalinti labai skirtingų likimų moterims. Viena jų - Audronė Šlyterienė- kaimo bendruomenės pirmininkė, amatininkė, kurianti tautinio paveldo projektus. Apdovanojimą gavusi Birutė Stalioraitienė yra sėkminga verslininkė, grožio studijos savininkė, kuri organizuoja profesinius mokymus ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis su kitomis moterimis, padeda sukurti naujas darbo vietas, o kaimo bendruomenės pirmininkė, klojimo teatro vadovė Onutė Miliauskienė, visą savo laiką paskyrusi bendruomenės gyvenimui. Angelo verta nuo smurto nukentėjusi Žaneta Stankevičienė, 4 vaikučių motina, baigusi teisės studijas, šiuo metu dirbanti savanore ir padedanti tokio pat likimo moterims, Marijampolės Moters veiklos centre, ir Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto direktorė Onutė Sakalauskienė, besirūpinanti miesto senjorų užimtumu ir dvasiniu tobulėjimu.
Taip pat apdovanotos dvi daugiavaikės, vienos auginančios pulkelius vaikučių, mamos Renata Matjošaitienė ir Birutė Zavistauskienė. Visas sieja noras kurti ne tik savo, bet aplinkinių gerovę, jaučiama atsakomybė už šalia esantį.

Foto nuoroda.

Naujovė: jokių baudų prostitutėms

Rasa Čergelienė, www.DELFI.lt

2014 m. vasario 26 d. 21:40

Prostitucija užsiima 40–42 milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai daugiausia moterys bei nepilnametės merginos. Už tokią padėtį turėtų būti atsakingi sekso paslaugų pirkėjai, kurių dauguma – vyrai. Jie turi išmokti, kad seksualinis moters išnaudojimas, perkant sekso paslaugas – vergovės forma. Taip prostituciją pavadino europarlamentarai. Šios vergovės panaikinti kol kas neįpareigojama, tačiau išsakomas požiūris, įvardijamos kryptys.

Vasario 26-osios plenariniame posėdyje Strasbūre Europos Parlamentas balsavo ir priėmė rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos, jų poveikio lyčių lygybei. Šiuo neįpareigojančiu dokumentu Europos Sąjungos valstybės narės paragintos moralinę ir finansinę atsakomybę už prostituciją užkrauti prostitucijos paslaugų pirkėjams. ES, panašu, teks šią vyrų kuriamą vergovės formą pamažu išgyvendinti jei ne geruoju, tai bloguoju – didžiulėmis piniginėmis baudomis ir kitokiomis bausmėmis.

Kaltas tas, kuris perka

Naujame EP dokumente prostitucija vadinama su žmogaus orumu ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis nesuderinamos vergovės forma. Formuluojant rezoliucijos teiginius, atsižvelgta į pasaulinę praktiką, tyrimus bei į daugiau kaip keturias dešimtis įvairių tarptautinių dokumentų. Juose kalbama ne tik apie Europos, bet ir viso pasaulio šalių nuostatas.

Lygiagrečiai tvirtinama, kad pranešimu nėra užsimota prieš prostitucija besiverčiančias moteris. Jis yra nukreiptas prieš prostituciją, tačiau palankus prostitucija užsiimančioms moterims. Rezoliucijoje rekomenduojama kaltąja šalimi pripažinti pirkėją, t. y. seksualines paslaugas perkantį vyrą, o ne moterį prostitutę. Tai vadinama kitu žingsniu siekiant visiškos lyčių lygybės visoje Europos Sąjungoje.

Sąvadavimas, kaip teigiama rezoliucijoje, prilygsta leidimui seksualiai išnaudoti kitus asmenis. Nepaisant to, jis šiuo metu įteisintas keliose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Graikiją.

Rezoliucija priimta pritarus 343 Europos Parlamento nariams. 139 jai nepritarė, o 105 susilaikė.

Vokietijos prokurorai nesidžiaugia

Lietuvos Policijos departamento duomenimis, 2013 metais užregistruoti 294 šios rūšies pažeidimai. Jie numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 straipsnyje. 118 atvejų iš jų nustatyti pirmą kartą, 176 atvejų – kai į policijos rankas tie patys asmenys, daugiausia moterys, įkliuvo pakartotinai. 2012-aisias tokių pažeidėjų nustatyta 212, 166 iš jų turėjo galiojančias nuobaudas.

Kiek šių asmenų buvo nepilnametės merginos? Tokių duomenų Policijos departamentas pateikti negalėjo.

Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis Lietuvoje užtraukia 300–500 litų baudą. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia 500–1000 litų baudą arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Vokietijoje apytikriai yra 400 tūkstančių prostitucija užsiimančių asmenų. Nuo 2002 metų, kai įteisinta prostitucija, tik 44 prostitucija užsiimantys asmenys oficialiai užsiregistravo socialinės apsaugos agentūrose.

Europos Parlamento teigimu, nėra jokių aiškių ženklų, kad dėl šio įstatymo būtų sumažėjęs nusikalstamumas. Be to, trečdalis Vokietijos prokurorų atkreipė dėmesį į tai, kad įteisinus prostituciją, jų darbas tiriant prekybos žmonėmis ir sąvadavimo nusikaltimus tik dar labiau pasunkėjo.

Aprašyta literatūroje

Lietuvai, kurioje beveik visa atsakomybė už prostituciją užkrauta prostitutėms, teks nebent pripažinti šalyje vyraujantį senamadišką požiūrį. Tačiau ir tai nėra būtina. Nors tarptautinėse politinėse arenose kartais teks vaidinti kultūringesnius nei esame.

Dauguma vyrų Lietuvoje norėtų, kad prostitucija šalyje būtų legalizuota, kaip tai yra Vokietijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse. Arba kaip nutiko XVIII amžiuje, kai Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, prostitucija buvo legalizuota. Kai kurių už moterų teises kovojančių organizacijų atstovių teigimu, įvertinus apklausas, galima netgi teigti, kad to nori praktiškai visi šalies vyrai.

Legali prostitucija Lietuvoje buvo iki 1941-ųjų.  Apie tai galima pasiskaityti ne tik žurnalisto Juozo Belecko knygoje „Nuodėmių gatvė“, bet ir sovietmečiu populiaraus rašytojo Juozo Baltušio romane „Su kuo valgyta druska“. Apie šių laikų prostituciją Lietuvoje kalbama ir rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romane „Miegančių drugelių tvirtovė“, pagal šią knygą sukurtas filmas.

Galbūt greitai meno kūriniuose atspindėtos lietuvaičių prostitučių vilionės taps panašios į išgalvotas istorijas ir sapnus? Su prostitucija kovojančios šalies nevyriausybinės organizacijos greitų pokyčių nežada. Nors Lietuvoje prostitucija nelegali, tačiau, kaip tvirtina policijos pareigūnai, daugelis prostitucijos paslaugas teikiančių moterų ir merginų netgi neslepia, kad tokia veikla užsiima.

Šalies Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio teigimu, prostitucija Lietuvoje verčiasi tiek šalies pilietės, tiek užsienietės. Didžioji dauguma užsieniečių – kaimyninių šalių moterys. „Pastebimos tendencijos, kad daugėja į užsienį išvykstančių teikti tokias paslaugas. Tarp jų nemaža dalis – turinčios tam tikra išsilavinimą, net aukštąjį, ar studijuojančios aukštosiose mokyklose“, – teigė R. Matonis.

Nei darbas, nei sveika

„Ši rezoliucija  atkreipia dėmesį į skaudžią problemą ir siūlo galimus jos sprendimus. Juk dažnai moterys priverstos užsiimti prostitucija ne iš gero gyvenimo. Jos tampa  prekybos žmonėmis aukomis bėgdamos nuo skurdo.  Esu tikra, jog Europos Sąjunga gali daugiau padaryti kovodama prieš nusikalstamą organizuotą prekybą žmonėmis bei teikdama paramą  prostitucijos aukoms“, – apie pranešime įvardintas problemas ir ES kryptis sakė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Europos Komisijos duomenimis, dauguma prekybos žmonėmis aukų (62 proc.) išvežama seksualiniam išnaudojimui, o moterys ir nepilnametės merginos sudaro 80 proc. nustatytų ir numanomų aukų.

Pasisakantiems už prostitucijos legalizavimą argumentuojama tarptautiniu mastu pripažįstamu darbo apibrėžimu: darbas yra vienas iš pagrindinių žmogaus savirealizacijos šaltinių, kuriuo individai svariai prisideda prie kolektyvinės gerovės. Tad prostitučių uždarbiavimo negalima laikyti ES normas atitinkančiu darbu.

Pasiremta ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos argumentu: lytinei sveikatai užtikrinti reikalingas teigiamas ir pagarbus požiūris į seksualumą ir lytinius santykius bei maloni ir saugi lytinė patirtis be prievartos, diskriminacijos ir smurto.

Tvirtinama, kad prostitucija yra ir sveikatos problema, nes ji neigiamai veikia prostitucija užsiimančius žmones, kurie veikiausiai kenčia nuo lytinių, fizinių ir protinių traumų, yra priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio ir prarado savigarbą. Jų mirtingumas didesnis nei vidutinio gyventojo. Daugelis sekso paslaugų pirkėjų reikalauja nesaugaus sekso, dėl kurio padidėja neigiamo poveikio prostitucija užsiimančių asmenų ir šių paslaugų pirkėjų sveikatai tikimybė.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad 80–95 proc. prostitucija užsiimančių asmenų prieš patekdami į prostitucijos verslą patyrė kokios nors formos smurtą (žaginimą, kraujomaišą, pedofiliją), 62 proc. šių asmenų buvo išžaginti, o 68 proc. kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, panaši dalis asmenų tapo kankinimo aukomis.

Pavyzdys – šiauriečiai

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad prostitucija užsiimantiems asmenims neturėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokia praktika yra Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Airijos Respublikoje ir Kroatijoje. Viso valstybės narės paragintos panaikinti baudžiamuosius teisės aktus, taikomus prostitucija užsiimantiems asmenims. Vietoje to jos kviečiamos parengti programas, kuriomis būtų siekiama padėti prostitucija užsiimantiems asmenims ir (ar) sekso pramonės darbuotojams atsisakyti šios profesijos, jei jie to norėtų.

Europos Parlamentas šioje rezoliucijoje pareiškė, kad prostitucijos paklausą būtų galima sumažinti teisės aktais, kuriais baudžiamoji našta būtų perkeliama tiems, kurie perka seksualines paslaugas, o ne tiems, kurie jas parduoda. Įvardinti ir veiksmingiausi kovos su prostitucija būdas yra Švedijoje, Islandijoje ir Norvegijoje įgyvendintas modelis, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta už seksualinių paslaugų pirkimą, o ne už prostitucija užsiimančių asmenų teikiamas paslaugas.

Remiantis ES duomenimis teigiama, kad dabartinė kovos su prekyba žmonėmis politika neveiksminga ir sunku nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekiautojus žmonėmis, todėl būtina sugriežtinti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais bylų tyrimus bei prekiautojų žmonėmis patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimą.

EP paragino valstybes nares parengti ir įgyvendinti kovos su prekyba žmonėmis, seksualiniu išnaudojimu ir prostitucija politiką.

Per mažos sankcijos?

Lietuvoje veikianti kovos su prostitucija praktika – neefektyvi. Taip ją vertina ir Policijos departamento pareigūnai.

„Iš bendros praktikos būtų galima daryti prielaidą, kad nustatytos šiuo metų sankcijos už vertimąsi prostituciją nėra griežtos. Už vertimąsi prostitucija patraukti atsakomybėn asmenys, taip pat ir pakartotinai, iš esmės gali be problemų apmokėti paskirtas baudas ir tęsti savo veiklą. Kai kurie net neslepia teikiantys seksualinio pobūdžio paslaugas“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas R. Matonis.

Policija, pasak jo, didesnį dėmesį skiria prekybos žmonėmis kontrolei. Šie tyrimai esą reikalauja didesnių resursų, tačiau tai žymiai pavojingesnė veiklos sritis. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai asmuo įtrauktas į prostituciją, jam netaikoma minėta Administracinių teisės pažeidimų kodekso norma. Už kito asmens įtraukimą į prostituciją, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, taip pat už prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą (dažnai tai yra siejama su įtraukimu į prostituciją) numatyta baudžiamoji atsakomybė. Už tai gresia gerokai rimtesnė atsakomybė.

„Pastebime, kad dažnai už prostitucijos slypi ir kitos nusikalstamos veikos, tokios kaip prekyba žmonėmis, narkotikų platinimas, šią sritį dažnai kontroliuoja įvairios nusikaltėlių grupuotės, kurios iš to pelnosi, o merginas išnaudoja ir net žaloja“, – tvirtino R. Matonis.

Lyčių nelygybę liudija skaičiai

„Problema ta, kad pas mus mato moteris, o tų, kas jas perka – ne. Tarsi taip ir turėtų būti: nuperki, ir daryk su ja, ką nori. Teisingumo nėra: vyrų ir moterų padėtys nėra lygios. Per metus nubaudžiama apie keli šimtai moterų ir vis keli vyrai – šie skaičiai kai ką sako. O kaip kovoja mūsų policija? Ji gaudo tas vargšes – važiuoja prie stoties ar apsimetę klientais skambina telefonu. Mes šiuose reiduose dalyvaujame, važiuojame kartu su pareigūnais“, – teigė Lietuvos dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja.

Anot jos, Lietuvoje veikiantys įstatymai turi labai daug spragų: „Žinome, kaip paprasta tas moteris nubausti. Bet kodėl nubausta tiek mažai vyrų? Pareigūnai aiškina, kad reikia juos užklupti lovoje arba tada, kai jis moteriai duoda pinigus. Kitais atvejais vyrų nubausti negalima. Pareigūnės kaip masalo panaudoti irgi negali – tai būtų laikoma provokacija, žmogaus teisių pažeidimu“.

Prostitutę, anot organizacijos vadovės, baudžia policija, niekina visuomenė, gąsdina ir engia suteneris, skriaudžia klientas. Visuomenė, pasak Dingusių žmonių paramos centro vadovės, irgi nėra pasiruošusi teisingai suprasti padėtį: „Reikėtų dirbti ne vienerius metus, kad visuomenei pradėtų aiškėti, koks tai blogis yra prostitucija ir kodėl pas mus ji taip įsišaknijusi.“

Viename iš renginių žmonių paklausta, ar jie norėtų, kad prostitucija Lietuvoje būtų legalizuota. Daug žmonių pakėlė rankas, sakydami „taip“. Tačiau paklausus, kas, legalizavus prostituciją, norėtų, kad jų vaikai ar vaikaičiai eitų į tą verslą, rankų nepakilo nė viena. Anot N. Kurčinskajos, kaltinti reikėtų ekonominį ir moralinį nuosmukį.

Vyrai – už legalizavimą?

Ar Lietuvoje yra jėgų, kurios siekia ne palaipsniui išgyvendinti prostituciją, pirmiausia kuriant apsaugą į šį verslą įtrauktoms moterims, o legalizuoti tai, kas dar vadinama tiesiog paslaugomis?

„Tai ne tik jėgos. Man atrodo, kad visi vyrai norėtų legalizuoti prostituciją. Vyrams Lietuvoje atrodo, kad valstybei bus naudos, jei prostitutės mokės mokesčius. Tuo tarpu Švedijoje jau auga vaikų karta, kurios berniukai nežino ir neįsivaizduoja, kad moterį galima nupirkti. Skirtingai nei Vokietijoje: vitrinose šalia puodelio kavos siūloma už 60 eurų įsigyti moterį“, – sakė N. Kurčinskaja.

Prieš prostituciją nukreiptos prevencinės kampanijos, anot organizacijos vadovės, pirmiausia turi būti vykdomos tam tikroms piliečių grupėms: kariškiams, sportininkams. Prostitučių klientai taip pat turėtų reguliarių prevencijos kampanijų taikinys. Šitaip pamažu užaugs karta, kuri nežinos apie tai, kad moterys gali būti perkamos, prieš jas smurtaujama.

Centro vadovė taip pat sakė, kad jų organizacijai kartais pavyksta padėti išsikapstyti iš prostitucijos tinklo merginoms – tačiau tik toms, kurios dar jaunos, nesugadintos, neišgąsdintos: „Už kiekvienos prostitutės – po sutenerį. Net tos vargšės narkomanės Vilniaus autobusų stotyje už nugaros turi po narkomaną sutenerį – jei neuždirbsi dozei, tave įduos. Toks yra užburtas ratas.“

Siūlo traukti į šviesą pirkėjus

Antras žingsnis, kai nustosime prostitutes bausti, būtų sugriežtinti baudas jų paslaugas perkantiems vyrams. Dabar daugelius jų tiesiog iškart sumoka 100–150 litų baudą, prašydami neviešinti – šitaip labai lengvai išsisuka. Tuo tarpu didesnės baudos ir pirkėjų paviešinimas – kaip daryta Švedijoje, būtų kur kas veiksmingesnės priemonės. Tuo įsitikinusi N. Kurčinskaja.

„Reikėtų drąsiau imtis visokių priemonių. Neužteks tik nustoti bausti prostitutes. Jų klientai turi suvokti, kad prostitucija – smurtas, o pirkti moterį – ydinga. Ir kad jie suprastų, kad kiekvienos prostitutės gyvenimo istorija – skausminga, jų praeityje yra arba globos namai, arba ji buvo kitaip skriaudžiama, prievartaujama. Esame girdėję labai skaudžių istorijų. Ir nė viena šių merginų nenori, kad kas nors žinotų, kuo ji verčiasi“, – sakė N. Kurčinskaja.

Tikslaus skaičiaus, kiek merginų jaunų merginų iš Lietuvos buvo išvežta ir parduota suteneriams, šalyje esą nepasakys nė viena valstybės institucija ar nevyriausybinė organizacija. Prieš dvejus metus, tiesa, vienas prokuroras pareiškęs, kad iš Lietuvos per metus išvežama 1,2 tūkstančio tokių merginų. Dažniausiai jos kilusios iš asocialių šeimų ar augusios globos namuose – apie šias įstaigas suteneriai tiesiog knibžda. Todėl dingusi jauna mergina, o juolab su atitinkama biografija, yra signalas, kad galbūt ji parduota suteneriams.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) valdybos pirmininkas, psichiatras Dainius Pūras sako, kad tarptautinis įvaikinimas ir vaiko gyvenimas globos įstaigose - beveik vienodai prasta praktika.

Anot jo, reikia siekti, kad visi vaikai Lietuvoje augtų šeimose - jei ne biologinėse, tuomet pas gerai paruoštus globėjus arba įvaikinti Lietuvos, o ne užsienio šeimų.

"Tikime, kad Lietuva subrendo pagaliau tam, kad kiekvienas vaikas galėtų gyventi šeimoje, ir jeigu jau nepavyko biologinėje, tai tada pas gerai paruoštus globėjus arba įvaikinus, pabrėžiu, Lietuvoje. Tarptautinis įvaikinimas yra prasta praktika. Ji rodo, kad valstybė nesusitvarko. Tarptautinis įvaikinimas yra beveik tokia pati prasta praktika kaip ir institucinė globa", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D.Pūras.

Anot psichiatro, globos įstaigose gyvenantiems vaikams blogai tai, kad jose, kad ir kokios geros jos būtų, nesuformuojamas jų emocinis prieraišumas prie globėjų. Jis pabrėžė, kad negalima atimti vaikų iš tėvų dėl skurdo.

"Mes turime stiprinti pagalbą biologinėms šeimoms, tėvams, kurie augina vaikus. Ta pagalba yra labai nepakankama - finansinė nepakankama, bet ir normalios psichologinės, socialinės pagalbos trūksta šioms šeimoms. Kartais lengva ranka atimami vaikai į įstaigas, ir mes siūlome šią praktiką pagaliau užbaigti. (...) Vaikų iš šeimų negalima atiminėti, pavyzdžiui, dėl skurdo, dėl to, kad yra ekonominių nepriteklių", - kalbėjo psichiatras.

Pasak D.Pūro ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, siekiant pertvarkyti globos sistemą ir kad daugiau vaikų augtų šeimose, didesnį dėmesį reikėtų skirti tėvų, ypač priklausančių socialinės rizikos grupėms, pagalbai, švietimui, gerinti jų tėvystės įgūdžius, specialiai apmokyti būsimus globėjus, taip pat galbūt kurti mažesnes globos įstaigas, kad jose augtų ne šimtai, o iki šešių vaikų.

"Norint pasirengti tinkamai globos reformai, mums visiems reikia pasiruošti, kad tas pereinamasis laikotarpis bus iš tikrųjų labai sunkus ir jis pareikalaus papildomų lėšų", - kalbėjo SOS "Vaikų kaimai" vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė.

"Mūsų valstybė tarsi įstatyminiu lygmeniu deklaruoja, kad prioritetas yra, kad vaikas augtų šeimoje, tačiau iš tiesų nei finansiškai, nei politiškai nevykdomi tie veiksmai, kurie turėtų būti vykdomi, kad tai tikrai būtų užtikrinta", - teigė laikinoji ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė.

Prieš spaudos konferenciją prie pastato, kuriame yra BNS redakcija, piketą surengė Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS).

"Visame pasaulyje įvedama ta vaikų teisių koncepcija, kuri neturi nieko bendro su vaikų apsauga. Šiuo metu smurtas prieš vaikus yra negalimas, yra priimti įstatymai ir ties įstatymai yra taikomi. Tačiau dabar yra priimami papildomi įstatymai, kur yra labai neaiškios sąvokos, kuriomis remiantis galima paimti vaiką iš šeimos dėl to, kad jei jis nueis pas odontologą ir jo dantukai yra neišvalyti ar neduok Dieve jis turi kariesą. Viskas, vadinasi, tai yra vaikų nepriežiūra ir socialinės rizikos šeima", - žurnalistams dėstė LTJS lyderis Julius Panka.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos atstovai taip pat atėjo į spaudos konferenciją BNS redakcijoje. Dalyvių pasisakymus jie nuolat pertraukinėjo savo komentarais ir galiausiai privertė ją užbaigti šaukdami, kad šeimynos yra "uabai", kad tai vaikų "privatizavimas". Tačiau jie negalėjo atsakyti į D.Šakalienės klausimą, ar jų pačių šeimos yra "uabai".

Ketvirtadienį Europoje prasideda kampanija "Atverkime duris Europos vaikams", kuria siekiama, kad visi vaikai augtų tėvų, įtėvių ar globėjų šeimose, o ne uždarose, iki 120 vaikų talpinančiose įstaigose.

Kampanija norima atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į patalpinimo įstaigose daromą žalą vaikams ir kūdikiams, šviesti visuomenę apie būtinybę vaikus globoti šeimose bei paskatinti ES šalis pasinaudoti 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos galimybėmis reformuojant vaikų globos sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje globos įstaigose gyvena apie 4 tūkst. vaikų.

Finansinis tyrimas atskleidė lyčių dramą

„Spinter tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie jų finansinį saugumą atskleidė netikėtų įžvalgų, taip pat pateikė vieną iš galimų atsakymų į klausimą, kodėl vyrai ir moterys kartais gyvena skirtingose planetose ir kartu neapsigyvena Žemėje...

66 proc. Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai tokią savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.

„Nors paprastai finansinį saugumą gyventojai sieja su didesne savo šeimos gerove ir santaupomis, beveik pusė moterų teigė, kad atviresnis pokalbis su partneriu ar sutuoktiniu padėtų joms pasijausti finansiškai saugesnėms, – komentavo tyrimą „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. – 40 proc. apklaustųjų minėjo, kad su partneriu ar sutuoktiniu visai nesikalba apie finansus arba, aptardami šiuos reikalus, nėra iki galo atviri. Tad planuodami šeimos finansus partneriai ar sutuoktiniai nėra lygiaverčiai, ir dažniausiai finansinio planavimo nuošalyje lieka moteris.“

Nors dažnai vyrai dėl finansų planavimo, įsipareigojimų ir didesnių pirkinių formaliai tariasi su moterimis, tyrimai rodo, kad jų sąmonėje glūdi įsitikinimas, jog vis dėlto jie uždirba pinigus ir turi lemiamą žodį. Be to, antroji pusė dažnai neturi visos informacijos ne tik apie sutuoktinio pajamas (sociologinių tyrimų duomenimis, 12–29 proc. daugiau uždirbančio sutuoktinio, dažniau vyro, pajamų yra „neapskaitomos“), bet ir apie šeimos finansinius įsipareigojimus.

Lyčių disbalansas



Finansiškai saugios jaučiasi tik trečdalis Lietuvos moterų (33,8 proc.), vyrų – 45,8 proc. Dažniausiai apklausos dalyviai teigė, kad nesaugūs jaučiasi dėl to, jog neturi pakankamai santaupų (61,5 proc.), šiuo metu nedirba arba partneris uždirba daugiau (32,4 proc.), neturi pakankamai sukaupę turto (21,7 proc.).

Išanalizavusi apklausos rezultatus Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebėjo, kad finansiškai saugiausi jaučiasi jauni (18–25 metų) ir ikipensinio amžiaus (56 metų ir daugiau) žmonės, o moterys nesaugiausiai jaučiasi 36–45 metų amžiaus grupėje (71,6 proc.). „Šios amžiaus grupės moterų karjeros galimybės – sudėtingesnės. Tačiau iš esmės visoms amžiaus grupėms priklausančios moterys jaučiasi finansiškai nesaugios“, – pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.

Kalbant apie išsilavinimą, vyrams didesnį finansinio saugumo pojūtį suteikia aukštasis išsilavinimas (daugiau nei 70 proc.). Ganėtinai saugiai jaučiasi ir neturintys vidurinio išsilavinimo vyrai (54,8 proc.). „Gal todėl, kad užsiima konkrečiu amatu, kuris leidžia jiems išgyventi“, – spėjo specialistė. Tačiau ekspertė nepastebi koreliacijos tarp moterų išsilavinimo ir jų saugumo pojūčio.

Žiūrint į respondentų pajamų pjūvį, matyti, kad vyrų finansinio saugumo pojūtis auga kartu su didėjančiomis pajamomis. „Didėjančios mėnesinės pajamos teigiamai veikia moterų finansinio saugumo pojūtį, tačiau, net ir gaudamos daugiau nei 1 500 litų per mėnesį, jos jaučiasi dukart nesaugesnės nei vyrai“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Taip pat vyrų finansinio saugumo pojūtis auga su didėjančiu vaikų skaičiumi. „Kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo daugiau laiko tėvas praleidžia darbe, mažiau būna su šeima, bet daugiau uždirba. Tačiau kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo finansiškai nesaugiau jaučiasi moterys“, – pabrėžė ekspertė. Sulig kiekvienu vaiku moterys vis labiau nerimauja, o vyrai, vis daugiau dirbdami, jaučiasi tvirčiau.

Statistika rodo, kad išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumas siekia 62,4 proc., vyrų – 91,4 proc. Tris ir daugiau vaikų turinčiose šeimose saugūs jaučiasi 52,4 proc. vyrų ir tik 30 proc. moterų. Šeimoje, turinčioje vieną vaiką, saugūs jaučiasi 37 proc. vyrų ir 36,2 proc. moterų.

Sistema slegia ir vyrus

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vyrai Lietuvoje stereotipiškai tebelaikomi šeimos maitintojais, jiems deleguojama funkcija uždirbti pinigus. Tačiau M. Jankauskaitė yra įsitikinusi, kad tokia sistema atsisuka prieš pačius vyrus: jų gyvenimo trukmė – trumpesnė nei moterų, prastėja sveikata. „Lietuvoje miršta 44 proc. 15–60 metų vyrų, Švedijoje – tik 18 proc.“, – sakė specialistė.

Lygių galimybių plėtros centro atstovė teigia, kad padėtį būtų galima pakeisti, jei šeimos pereitų prie dviejų šeimos maitintojų ir dviejų globėjų šeimos modelio.

Svarbu ne tik pajamos

„Gyvenimas kartu – ne visada toks gražus, kaip matome romantiniuose filmuose, jį galima vertinti kaip galios santykius. Tas žmogus, kuris daugiau uždirba, turi daugiau įtakos sprendimams, kartais nesitaria su savo partneriu ar partnere. Jeigu šeima įsivaizduojama kaip komanda, tai turi labai gerą įtaką santykiams“, – apibendrino M. Jankauskaitė.

Specialistė prisiminė teoriją, kad moterys ir vyrai yra kilę iš skirtingų planetų – Marso ir Veneros. Iš tikrųjų, kol vyrai ir moterys neturi įsipareigojimų šeimai, jie abu gyvena Žemėje: jų panašūs interesai, panaši materialinė padėtis ir finansinis saugumas, laisvalaikis ir t. t. Viskas pasikeičia sukūrus šeimą – nors „tradicinė“ šeima, kai vyras uždirba pinigus, o moteris rūpinasi vaikais, atrodo natūrali ir paprasta, ši „specializacija“ neretai griauna šeimą. Be minėto finansinio šeimos disbalanso (jis išties yra labai svarbus), kyla ir bendravimo sunkumų: moteris nori su grįžusiu iš darbo vyru pakalbėti ir pati pailsėti, tačiau vyras nori patylėti ir atsigauti po sunkios darbo dienos... Nesisieja ir jų interesų sritys, nes moteris būna atitrūkusi nuo socialinio gyvenimo, siaurėja jos akiratis. Kaip jau minėjome, moterys nesijaučia lygiavertės finansų planavimo partnerės, nes jų namuose atliekamas darbas – nemokamas ir laikomas svarbiu tik žodžiais.